Danielius Ramelis gimė Utenos rajone. 1972 m. jis įstojo į Vilniaus valstybinio dailės instituto (VDA) pramoninės dailės katedrą, kur nuo antro kurso specializavosi stiklo srityje. Baigęs studijas 1979 m., D. Ramelis pradėjo dirbti stiklo dailininku Vilniaus stiklo fabrike „Raudonoji Aušra“. Siekdamas giliau suprasti ir įvaldyti stiklo medžiagą, jis išmoko stiklo pūtimo amato. Ši technologija jam tapo labai svarbi ne tik serijiniuose modelių-etalonų gamybos procesuose, bet ir kuriant unikalius kūrinius.
Baigęs institutą 1979 m., pradėjo dirbti dailininku Vilniaus stiklo fabrike „Raudonoji Aušra“. Norėdamas geriau pažinti stiklo medžiagą, įsisavino stiklo pūtiko specialybę. Stiklo pūtimo technologiją jam įsisavinti padėjo modelių-etalonų serijinė gamyba ir kūrybinius darbų atlikimas. D. Ramelis nuo 1979 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienio šalyse. Nuo 1986 m. dirbo mokytoju metodininku Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje. Jo sukurti modeliai-etalonai pasižymėjo nauja forma, įvairia spalvine gama. Spalvų emocinė įtampa dailininkui buvo itin svarbi, bet pirmiausia norėjo atsisakyti utilitarumo rėmų. 9-ojo dešimtmečio D. Ramelio darbai laikytini pereinamaisiais nuo dekoratyviosios prie konceptualiosios raiškos. Siekiant šių pokyčių dailininko kūryboje atsiskleidė formos geometriškumas, dažnai ir spalvos atsisakymas. Dailininko kūrinių yra įsigijęs Lietuvos taikomosios dailės muziejus, Lietuvos etnografinis muziejus, privatūs kolekcionieriai Lietuvoje ir užsienyje
Danielius Ramelis – Stiklo Menininkas (1949-2019)
Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) narys D. Ramelis aktyviai dalyvavo parodose Lietuvoje bei užsienyje, pristatydamas savo stiklo meno darbus. 1986 m. jis tapo mokytoju metodininku Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, perduodamas savo žinias ir patirtį naujajai kartai.
Danieliaus Ramelio sukurti stiklo modeliai-etalonai išsiskyrė naujoviška formų bei spalvų įvairove. Emocinės spalvų galios jam buvo itin svarbios, tačiau menininkas siekė atsiriboti nuo grynai utilitarinio požiūrio į stiklą. 9-ajame dešimtmetyje jo kūryba tapo pereinamuoju laikotarpiu – nuo dekoratyvinės stiklo raiškos prie konceptualiosios. Šiuo laikotarpiu menininko darbuose atsirado geometrinės formos ir minimalistinis spalvų naudojimas.
Jo kūrinius įsigijo Lietuvos taikomosios dailės muziejus, Lietuvos etnografinis muziejus bei privatūs kolekcionieriai Lietuvoje ir užsienyje.
Kūrybos bruožai
Danieliaus Ramelio kūryba pasižymi išskirtiniu konstruktyvumu – menininkas labai kruopščiai apgalvoja kūrinių tvirtinimo ir montavimo detales, tobulai jas suderindamas su stiklu. Jo darbuose matoma stiklo apdirbimo technikų įvairovė: nuo karšto pūtimo iki šalto apdirbimo. Menininkas naudojasi įvairiomis technikomis, tokiomis kaip smėliasrovė, šlifavimas, poliravimas bei stiklo klijavimas.
Tarp Danieliaus Ramelio kūrinių yra ir darbų, turinčių gilią prasmę. Vienas iš tokių darbų yra „Smėlio laikrodis“, kuriame stikle „užšaldyta“ smėlio laikrodžio imitacija. Tai subtili aliuzija į stiklo prigimtį – juk stiklas gaminamas iš smėlio, o laikrodžio simbolika įprasmina laiko įamžinimą stikle.
Danielio Ramelio kūryba pasižymi labia aiškiai išreikštu konstruktyvumu, jis gerai apgalvoja tvirtinimo ir montavimo detales ir suderina su stiklu. Matosi jo kūryboje paieškos kaip jis suderina karštą stiklo apdirbimą su šaltu apdirbimu. Naudoja formas, bet nevengia ir plastiško stiklo pūtimo, autoriaus Stiklo apdirbimas labai įvairiapusis. Smėliasrovė, šlifavimas poliravimas, klijavimas labai būdingas Danielio Ramelio kūryboje.
Yra ir užkoduotų darbų su gilia mintimi, artima visiems kolegoms- tai smėlio Laikrodis. Mane asmeniškai tai sužavėjo – Smėlio laikrodžio imitacija “užšaldyta stikle”. Paaiškinsiu paprasčiau Stiklas tai ir yra – smėlis, o laikas – įamžintas stikle.
Seimo fontanas.
