Glass Pot Bonsai
S t i k l a s i r G a m t a
Puikiai žinomas mūsų kraštiečių ryšys su gamta, sava žeme.. tokia yra mūsų natūra, prigimtis. Iš savo asmeninių patyrimų ir kelionių galėčiau baltijos kraštų gyventojus palyginti su kitomis kultūromis, meile žemei.. Būnant svetur pastebėjau kad pagal santykį su gamta labiausiai artimai susitapatina – meksikiečiai, prancūzai, japonai. Skirtingai nei kitos tautos, jie drąsiausiai iš visų tautų „merkia“ rankas į juodžemį ir nebijo eksperimentuoti.
Todėl būtent kelionėse pastebėjau, kaip jie elgiasi su augalais, kaip jie jais rūpinasi, prižiūri ir vertina patį priežiūros procesą. Suprantu, kad olandai ir vokiečiai ne ką mažiau myli augalus, tačiau tiek daug dėmesio ir meilės augalui, kaip japonai, ko gero neduoda daugiau niekas pasaulyje. O meilę gamtai išreiškia dar ir tai, kaip jie elgiasi laukinėje gamtoje, miške. Iš čia atsiranda laukinės gamtos estetika ir namuose.. tarp buities daiktų, būtinai atsiras vietos nors mažam medeliui, šaknelei ar šakelei.. Turiu draugų japonų kurie visiškai nesusiję su bonsų auginimu, tačiau ir jų buityje pastebiu tai apie ką paminėjau – medžio šaknelė menzūrėlėje. Toks stiprus ryšys – sėslumo, ramybės ir prisirišimo prie savo gimtos žemės bruožas. Mūsų tautiečiai bando tai paslėpti, pabėgti, pamiršti, tačiau prigimtis stipresnė, kituose kraštuose jie ramybės neranda.
Visada svajojau gyventi arčiau žemės. Nors užaugau „ant asfalto“ visgi buvau gamtos vaikis. Kiekvieną progą išnaudodavau kontaktui su gamta. Priemiestis, miškas, erdvus kaimas, sodas, gamtininkų centras, entomologija, biologija, hobiai.. tai kas suformavo pasaulėžiūrą. Kūryboje visada remiuosi gamta, energijos semiuosi iš gamtos, harmoniją juk taip pat atkuria – laukinė gamta, miškas.
Stiklas mano profesija. Stiklo specialybę studijavau Kaune 3 metus ir Vilniuje 6 metus, išmanau stiklo savybes, ir iki šiol nesuprantu, kodėl niekas taip ir nesukūrė stiklinio vazono bonsui.. apie trapumą nekalbu – nieko nėra amžino.. (beje stiklas iš visų ilgaamžių medžiagų.. ne paskutinis, pirmieji stiklo gaminiai skaičiuoja 4000 metų)
Visos naujausios technologijos padiktuotos gamtos, tiltai, dangoraižiai, architektūra, lėktuvai, inovatyviausi dizainai – viskas remiasi gamtos dėsniais. Tvirtumo konstruktai – korys, lankstumas – pluoštai, įtempimas – voro tinklas, ryšių sistema – šaknys, kapiliarai.. Akivaizdu, tobula, tai kas paprasta, tereikia atidžiau stebėti gamtą. Gyvenimą susiejau su stiklu, pritaikau jį pagal savo poreikius, ar kūrybines ambicijas.
Kadangi mėgstu auginti medžius, o bute juos auginti labai sudėtinga ir dažnai medeliai kurie yra iš mūsų šaltesnės klimato juostos žūsta, pasitaikius progai ir apsigyvenus priemiestyje, pagaliau galiu atskleisti dar vieną savo aistrą. Bonsų auginimas. Sakyčiau pirmasis mano augintas medis buvo citrina, išauginta iš kauliuko.. dar prieš 30 metų pasodinta.. Tačiau rimtesnis mano medelis bonsas yra akacija „Roja“, parsivežta sėkla iš Kanarų salų sudygo prieš 19 metų. Niekada nepasakytum kad medeliui jau tiek metų ir jis dar vis kaip smilga.. (yra nuotrauka), tuo tarpu jo broliai kiti medžiai 19 metų ko gero jau remia dangų. Toks jau gamtos dėsnis, tie, kas gauna mažiau erdvės šaknims, mažiau medžiagų augimui turi ir prisitaikyti.
Pastaruoju metu kuriu stiklo vazonus, viską gaminu Vilniuje vitražo dirbtuvėse. Kiekvienas vazonas daromas atskirai, yra unikalus ir savo forma skiriasi nuo kitų.., todėl jie visi skirtingi ir amorfiniai.. Vazonai maksimaliai žemi, su išgręžtomis angomis drenažui. Vėliau juose sodinu medžius, bei augalus tinkanačius bonsų auginimui, tinka beveik visi medžiai smulkesniais lapais.. guobos, kadagiai, sakuros, japoniški plaštakiniai klevai, juos rinkausi i pagal tradicines bonsų augintojų rekomendacijas.. , tačiau Lietuvoje turime ir savų medžių, galinčių gyventi mažose talpose.. paprastoji pušis, kalninė pušis, kadagiai, gudobelės.. renkuosi lietuviškas rūšis, tiesiai iš gamtos. Žinoma, tai sudėtingas daug patirties reikalaujantis procesas, kadangi tiesiai iš gamtos medelis vazone neprigyja, todėl labai svarbu jas „prijaukinti“ – adaptuoti, ir tik tuomet po kelių metų sėkmingai galima auginti bonsiniame vazone. Skubėjimas čia lygus klaidai.
Stiklo vazonus gaminu iš panaudoto stiklo, galima sakyti „recycling glass“, seniems stiklams suteikiu antrą gyvenimą.. Visai neblogai būtų, jei gaminamiems vazonams nenaudoti pirktinio naujo stiklo lakštų.. Išskyrus kai kuriems vazonams, kuomet reikia ypatingos spalvos ar storio.
Jau keli metai rimčiau domiuosi bonsų auginimu, juos auginu, karpau, formuoju ir prižiūriu. Tai labai ilgas, lėtas, daug kantrybės ir dėmesio reikalaujantis užsiėmimas, tačiau palaipsniui tai tapo mano hobiu. Mano bonsai, tai ne tik Japoniški, Kiniški medžiai, man labai smalsu auginti būtent Lietuviškus medžius, pušis, gudobeles, kadagius.. sekasi lėtai, tačiau matau progresą. Nors pirmieji medelių auginimą vazone ištobulino azijiečiai kinai, o japonai davė naują estetikos požiūrį į šią “Bon-Sai” meno sritį ir išgarsino visame pasaulyje, rengiamos parodos, seminarai. Per daug metų susiklostė svarbus principas, kad pats bonsas susideda ne vien tik iš medelio, bet lygiai tokią pat svarbią vietą užima ir vazonas kuriame jis pasodintas. Svarbi pati estetinė harmoninga visuma, tai ir sudaro tikrajį Bon Sai. Dažnai pats medelis padiktuoja kokiame vazone jis bus pasodintas, ir jis susitapatina į bendrą ekspozicinę visumą, papildydami vienas kitą.
Šioje nuotraukų galerijoje pristatau tai kas įdomiausia – stiklinius bonsų vazonus. Ar jie dera spręsti jums.
Projektą vystyti padėjo ir parėmė Lituvos Kultūros Taryba.
