Jono Dailidėno ankstyvoji neeksponuota kūryba rinkinys iš atgimimo laikotarpio
( 1989 – 1993 A T G I M I M O L A I K O T A R P I S , P R O T E S T A S )
Sūnaus tekstas:
Mirus dailininkui ir tvarkant jo dirbtuves, peržvelgiant tapybos darbus, atsivėrė visas menininko simbolisto pasaulis: jo požiūris į gyvenimą, tikslai, troškimai ir filosofija. Žiūrėdamas ir rušiuodamas jo užrašus ir paveikslus pasijutau tarsi skaityčiau Dan Brown’o romaną “Da Vinčio kodas”. Tiek daug simbolizmo ir paslėptų reikšmių! Visa tai tapo akivaizdu tik tada, kai tapybos kūriniai buvo išdėlioti pagal laiko skalę. Ryškiai išsiskyrė ankstyvasis laikotarpis, Lietuvos atgimimo ir protesto metai, savęs paieškų etapas, temos išsikristalizavimo ir brandos laikotarpis.
Tačiau visuose laikotarpiuose išlieka keli atsikartojantys simboliai tai: “visa reginti akis”, ant skardžio sėdintis žmogus, begalybės kelionė, arka. Tik po jo mirties pastebėjau dar vieną, iki tol nepastebėtą simbolį, lydėjusį jo kūrybą iki pat paskutinių dienų – indą. Tai buvo ąsočiai, puodynės, amforos. Deja, taip ir nespėjau paklausti, ką tai reiškia. Kodėl šimtai skirtingų ąsočių? Kodėl jie buvo tapomi per visą jo kūrybinį laikotarpį? Tokie skirtingi, puošnūs, kartais išsilieję, sudužę, permatomi, fragmentuoti ir tuo pačiu paslaptingai užkoduoti paveiksluose.
Atgimimo laikotarpio darbai persmelkti skausmo, baimės ir narsos. Daug šių kūrinių buvo nutapyti Sąjūdžio laikotarpiu, dar prieš Lietuvai atgaunant nepriklausomybę. Tėvas aktyviai dalyvavo Panevėžio atgimimo renginiuose, mitinguose, kartu su draugais ruošė trispalves, darbovietėje keitė vėliavų antgalių simboliką, iš Tarybinės į Lietuvišką. Pamenu būdavo: atėję tėvų draugai ar svečiai, dažnai paragindavo tėvus nukabinti simbolistinius paveikslus, klausdavo ar nebijo juos iš vis namie laikyti? Kai kurie paveikslai akivaizdžiai simbolizavo pasipriešinimą: “Raudonas traktorius, važiuojantis per Kryžių kalną”, “Kareiviniai kerzai ir kirvis”, “Iš bangų kylanti amfora su trispalve”.
Stiklo menininkas, Viktoras Dailidėnas
2025 02 13
JONAS DAILIDĖNAS (1953–2024)
Tapytojas, siurrealistinio ekspresionizmo atstovas, simbolistas.
Jonas Dailidėnas buvo išskirtinė asmenybė Lietuvos meno pasaulyje. Jo kūryboje susiliejo siurrealizmas, ekspresionizmas ir simbolizmas, o kiekvienas paveikslas buvo tarsi užkoduota žinutė žiūrovui. Jis ne tik tapė – jis kūrė alternatyvius pasaulius, kuriuose susipynė vizijos, pasąmonės vaizdiniai ir metaforos.
Jono Dailidėno kūrybinis kredo iš jo paties užrašų:
„…Nevirkauti, kad ne viską padarei, o daryti, daryti, tapyti…“
Tapytojas paliko milžinišką meninį palikimą. Jis buvo tikras darboholikas, kasdien užsidarydavo savo dirbtuvėje, kur gimė šimtai paveikslų. Oficialiai yra dokumentuota apie tūkstantį jo kūrinių, tačiau daugelis, ypač ankstyvojo laikotarpio darbai, buvo parduoti ir iškeliavo į privačias kolekcijas Lietuvoje bei užsienyje.
Nuo pat kūrybos pradžių, Dailidėno tapyba išsiskyrė ryškiomis spalvomis, dinamiškomis formomis ir mistiniais siužetais. Jo darbuose dažnai matomi pasikartojantys simboliai: ąsotis, akis, žmogaus figūros, keliai, laiko spiralės ir paslaptingos architektūrinės struktūros. Menininkas sąmoningai kūrė paveikslus kaip atvirus pasakojimus – kiekvienas žiūrovas galėjo atrasti savą interpretaciją. Jis buvo menininkas, siekęs keisti pasaulį per savo paveikslus – taip, kaip mokėjo geriausiai, perduodamas savo mintis vaizdais. Dailidėno kūryba buvo ne tik meninė raiška, bet ir filosofinė meditacija apie žmogaus būvį, svajones, laiką ir prasmę.
„Noriu, kad žmonės nenustotų svajoti“, – sakydavo jis.
Todėl jo darbuose nėra nei pradžios, nei pabaigos – tai nesibaigiantis judėjimas, Perpetuum Mobile – amžinybės ratas. Jo vizijose ir sukurtuose pasauliuose kiekvieną kartą galima atrasti naują siužetą, naują istoriją, naują prasmę.
Nors Dailidėno nebėra, jo menas ir toliau gyvena, įkvėpdamas, skatindamas mąstyti, jausti ir svajoti.
Nuoroda į straipsnį: čia
Angliškai:
JONAS DAILIDĖNAS (1953–2024)
Painter, representative of surrealist expressionism, symbolist.
Jonas Dailidėnas was an extraordinary figure in the Lithuanian art world. His work seamlessly blended surrealism, expressionism, and symbolism, with each painting serving as a coded message to the viewer. He was not just a painter—he was a creator of alternative worlds, where visions, subconscious imagery, and metaphors intertwined.
Jonas Dailidėnas’ creative credo, from his own notes:
“…Do not lament over what you have not done—just do, do, paint…”
The painter left behind an immense artistic legacy. He was a true workaholic, spending countless hours in his studio, where hundreds of paintings were born. Officially, around a thousand of his works have been documented, but many, especially from his early period, were sold and found their way into private collections in Lithuania and abroad.
From the very beginning of his artistic journey, Dailidėnas’ paintings stood out with their vivid colors, dynamic forms, and mystical narratives. His works often featured recurring symbols: jugs, human figures, eyes, roads, time spirals, and enigmatic architectural structures. The artist deliberately created his paintings as open-ended stories—each viewer could find their own interpretation.
He was an artist who sought to change the world through his paintings—the best way he knew how—conveying his thoughts through images. Dailidėnas’ work was not just an artistic expression but also a philosophical meditation on human existence, dreams, time, and meaning.
“I want people to never stop dreaming,” he used to say.
That is why his works have neither a beginning nor an end—they represent perpetual motion, Perpetuum Mobile—the eternal cycle. Within Dailidėnas’ visions and the worlds he created, one can always discover a new storyline, a new narrative, a new meaning.
Though Dailidėnas is no longer with us, his art continues to live on, inspiring people to think, feel, and dream.
