Neris – dvivardė upė. Iš kur kilęs jos vardas?
„Nerti“ – tai žodis, kurio reikšmė aiški daugeliui: panerti po vandeniu. Galbūt todėl lietuvių kalboje žodis „Neris“ asocijuojasi su nardymu, narais, naru ar net rudakakliu vandens paukščiu naru. Tačiau ar kada nors susimąstėme, kodėl mes, lietuviai, išsaugojome senąjį upės vardą – Neris? Ir iš kur jis atsirado?
Kad suprastume, belieka atsiversti žemėlapį ir keliauti aukštyn upe, jos aukštupiu – iki ištakų. Ir tada paaiškėja įdomus dalykas: senovės Neries (arba Vilijos) aukštupių gyventojus traukė vienas didžiausių ežerų tame regione – milžiniškas Naručio ežeras (baltarusiškai – Нарач), į kurį suteka net 18 upelių, bet išteka tik vienas – Naručanka. (Nerutis)
Tas vienintelis kelias iš ežero vandenų veda į Neries (Vilijos) pradžią. Naručanka – tai ištaka, kurios pavadinimas slepia senąją upės vardų kilmę: Narutis, Nerutis, Neris. Vadinasi, Neris – tai ne atsitiktinis vardas, o tiesioginis atliepys nuo Naručio ežero pavadinimo, iš kurio ir prasideda ši svarbi upė.
Taigi atsakymas paprastas ir iškalbingas – vandens kelias : Vilija tapo Nerimi todėl, kad į ją iteka upelis iš Naručio (Naroch). Štai toks gudrus ir prasmingas vardų ryšys slypi mūsų upių istorijoje.
Vilija / Neris, upelis Nerutis (Narocz), ežeras Narutis – Baltiškojo Nemuno baseino aukštupys (Aukštaitija).
