UPYTĖS VITRAŽŲ SIMBOLIKA 2026
UPYTĖS Šv. KAROLIO BAROMIEJAUS BAŽNYČIOS, VITRAŽŲ SIMBOLIKOS APRAŠYMAS
Vitražai įrengti altorinėje dalyje, dvejuose arkiniuose languose kairėje ir dešinėje pusėse. Kiekvieną langą sudaro trys segmentai: viršutinė pusarkė (1) ir du apatiniai segmentai (2 ir 3). Kairioji pusė žymima raide A, dešinioji – B.
KAIRĖ PUSĖ (A)
A1. Viršutinis segmentas – Visareginti Dievo Apvaizdos akis
Simbolizuoja Dievo rūpestį žmonija ir visata, Jo nuolatinį stebėjimą. Skleidžianti šviesą aureolė ir spinduliai pabrėžia dieviškąją šviesą, tiesą ir šventumą.
Devyni aureolės spinduliai. Tai simbolis, žymintis perėjimą į aukštesnius virpesius, išmintį ir dvasinį sąmoningumą, dvasinį pabudimą, tarnystę kitiems, ciklų pabaigą, filantropija ir noru padėti žmonijai.
A2. segmentas – Upytė
Centre Upytės herbas. Kovarnis tupintis ant gynybinės pilies sienos, snape laiko raktą. Išminties ir paslapties saugotojas, kovarnis ilgaamžiškumo simbolis, raudonas raktas reiškia apsaugą ir valdžią, kadaise čia buvusį svarbų Vidurio Lietuvos administracinį centrą Upytės pavietą. Virš jo trispalvė lietuvaitės karūnėlė su juostomis, simbolizuoja motinos globą, žemę Lietuvą. Upytės kraštas nuo seno garsėja linų auginimu ir jų puoselėjimu, tad herbo šonuose pavaizduotos įpintos linų šakelės. Juostos įrašas skelbia pirmajį Upytės paminėjimą Livonijos ordino kronikose, pasakojama apie buvusią medinę pilį apsuptą ežero, kurios taip ir nepavyko užimti, šiuo metu išliko tik Piliakalnis vadinamas Čičinsko kalnu, įrašas OPITEN 1254 „Upytė 1254“.
Dvylika aureolės spindulių, 12 apaštalų, 12 Biblijos mokinių, graikų panteone – 12 dievų. simbolizuoja kosminę tvarką, harmoniją ir užbaigtumą.
A3. segmentas – Vyskupo Genadijaus Lino Vodopjanovo OFM herbas.
BEATI PACIFICI „Palaiminti taikdariai“ Skydas padalintas į tris dalis kairėje pusėje – ikonografiškai pavaizduota Žemaičių Kalvarijos Dievo Motina Marija, Krikščioniškų šeimų Karaliene, abiem rankomis laikanti kūdikėlį Jėzų. Dešinėje pusėje viršutiniame skydo ketvirtyje Vyskupo gimtinė Nida, Kuršių marių burlaivis Kurėnas, apatiniame – Pranciškonų ordino ženklai: dvi sukryžiuotos rankos: viena apnuoginta – simbolizuojanti Kristų, antra su abitu – ženklinanti šv.Pranciškų, virš jų – „T“ formos kryžius, vadinamasis “Tau”. Už skydo – lotyniškas kryžius.
Dvylika aureolės spindulių, Simbolizuoja apaštališkąją įpėdinystę, bažnytinę tvarką ir užbaigtumą.
DEŠINĖ PUSĖ (B)
B1. Viršutinis segmentas – Šventoji Dvasia
Šventoji Dvasia yra vienos prigimties su Tėvu ir Sūnumi, suteikia stiprybės silpniesiems ir įkvepia tikėjimą. Šventoji Dvasia taip pat vadinama Ramintoja, Užtarėja tiesos mokytoja. Ji yra Bažnyčios vadovė ir gyvybės teikėja. Vaizduojamo balandžio įkvėpimas iš Šv. Pranciškaus Bordžos bažnyčios, Sicilijoje.
Devyni aureolės spinduliai. Tai simbolis, žymintis perėjimą į aukštesnius virpesius, išmintį ir dvasinį sąmoningumą, dvasinį pabudimą, tarnystę kitiems, ciklų pabaigą, filantropija ir noru padėti žmonijai.
B2. segmentas – Popiežiaus Leono XIV herbas
Viršuje galvos apdangalas Mitra. Herbo kairėje dalyje mėlyname fone pavaizduota lelija siejama su Mergele Marija, simbolizuoja tyrumą ir nekaltumą. Dešinėje apačioje Šv. Augustino ordino emblema, nurodanti, kad Leonas XIV buvo Augustino ordino narys. Šioje emblemoje pavaizduota raudona širdis, perverta strėle ir gulinti ant užvertos knygos. Už skydo naudojami Šv. Petro raktai ir popiežiaus apsiausto detalės. Juostos įrašas skelbia IN ILLO UNO UNUM „Vienybėje esame kaip vienas“
Dvylika aureolės spindulių, 12 apaštalų, 12 Biblijos mokinių, simbolizuoja kosminę tvarką, harmoniją ir užbaigtumą.
B3. segmentas – Aukštaitija
Centre Aukštaitijos herbas. Raudonas raitelis ant raudono žirgo, gimtojo krašto gynėjas, be skydo su iškeltu kalaviju veja priešą. Raudona spalva reiškia gyvybę, meilę, drąsą, kraują pralietą už Tėvynę, o sidabriška – kilnumą, sąžiningumą, dorumą. Aukštaitija buvo Lietuvos krikšto lopšys, todėl jos herbą laiko angelai. Virš raitelio Aleksandro Jogailaičio karūna. Simbolizuoja karališką globą Pirminės Lietuvos kraštui. Jo įsakymu visose istorinėse Lietuvos žemėse šalia lenkų kalbos privalėjo vykti mišios ir lietuvių kalba, tokiu būdu jis rūpinosi kalbos išsaugojimu. Iš kraštų sklendžia du angelai laikantys herbo skydą simboliškai saugodami šį kraštą.
Juostos užrašas lotyniškas PATRIAM TUAM MUNDUM EXITIMA skelbia „Savo Tėvynę laikyk visu pasauliu“. Taigi primena, kad pasaulio pažinimas prasideda nuo gimtosios žemės.
Šoninių navų vitražai:
Kairė navos pusė (A). Arkiniai langai “Šv. Mergelės Marijos monograma” ir “Šv. Marijos Magdalenos simboliai”
Dešinė navos pusė(B). Arkiniai langai “Eucharistijos taurė” ir “Šv. Karolio Boromėjaus emblema”
Švenčiausiosios Mergelės Marijos monograma ir jos tradiciniai religiniai simboliai.
Monograma „M“ reiškia Mergelės Marijos – vardą (arba Auspice Maria).
Lelijos žiedai: Aplink monogramą matomi trys balti lelijų žiedai. Krikščioniškoje ikonografijoje balta lelija yra pagrindinis Mergelės Marijos atributas, simbolizuojantis jos skaistumą, nekaltumą, dvasinį tyrumą ir nekaltojo pradėjimo paslaptį.
Rožinis: apačioje pavaizduota rožančiaus vėrinio dalis su kryželiu. Tai tiesioginė nuoroda į katalikišką Rožinio maldą, kurios centre yra Mergelė Marija, ir į jos, kaip užtarėjos bei Rožinio Karalienės, statusą.
Mėlyna spalva: Vidurinis apskritimas yra dangiškai mėlynos spalvos – tai tradicinė Marijos spalva, reiškianti dangų, tiesą ir pamaldumą.
Auksinė/Geltona spalva: Išorinis fonas ir spinduliai simbolizuoja dieviškąją šviesą, šventumą ir Dievo malonę.
Šv. Marijos Magdalenos ikonografiniai simboliai.
“Magdalenos” vitražo elementai ir reikšmės:
Alebastrinis indas (ąsotėlis), indas su brangiais kvepalais (tepalais), simbolizuojantis Kristaus kojų bei kūno tepimą brangiais aliejais.
Raudonas kiaušinis – prisikėlimo stebuklo ženklas, Kristaus pralietą kraują ir gyvybės pergalę prieš mirtį. Po Jėzaus prisikėlimo Marija Magdalena keliavo skelbti gerosios žinios ir atvyko į Romą pas imperatorių Tiberijų. Ji įteikė jam paprastą kiaušinį ir ištarė: „Kristus prisikėlė!“
Raudoni Magdalenos drabužiai simbolizuoja aistrą, meilę ir atgailą.
Šv. Karolio Boromėjaus (Upytės bažnyčios globėjo) asmeninė herbinė emblema ir devizas.
Žodis „Humilitas“: Centre, po karūna, gotikiniu šriftu užrašytas lotyniškas žodis Humilitas, reiškiantis „Nuolankumas“. Tai yra istorinis galingos italų Boromėjų (Borromeo) giminės devizas, kurį Šv. Karolis Boromėjus pasirinko kaip savo dvasinio gyvenimo ir vyskupiškos veiklos pamatą.
Virš užrašo esanti auksinė karūna atspindi Boromėjų giminės kilmingumą (grafų titulą), tačiau bažnytiniame kontekste ji įgyja ir dvasinę prasmę – simbolizuoja, kad nuolankumas žmogų išaukština ir pelno jam dangaus karalystę.
Balta ostija / saulė: Užrašas įkomponuotas baltame apskritime, kuris vizualiai primena Švenčiausiąjį Sakramentą (ostiją) arba spinduliuojančią dvasinę saulę, pabrėžiančią šio šventojo eucharistinį pamaldumą.
Švenčiausiasis Sakramentas (Eucharistija).
Mišių taurė, auksinė taurė, papuošta brangakmeniais. Krikščionybėje ji simbolizuoja Naująją Sandorą ir taurę, iš kurios Jėzus gėrė per Paskutinę vakarienę.
Ostija su IHS monograma: Virš taurės pavaizduota balta ostija (Duona), apsupta šviesos spindulių. Ant jos raidės IHS. Tai viena seniausių krikščioniškų monogramų, kilusi iš graikiško Jėzaus vardo trumpinio (IHΣOYΣ), virš raidės „H“ kryželis, bei vinys, kuriais buvo prikaltas.
Vyskupo stula: Aplink taurės kojelę apačioje apgaubta juosta su baltais kryžiais. Tai stula – liturginis drabužis, simbolizuojantis dvasinę valdžią ir kunigystę. Upytės bažnyčia pavadinta Šv. Karolio Boromėjaus (kuris buvo garsus Milano arkivyskupas ir kardinolas) vardu, ši stula sujungia eucharistinį siužetą su pačios bažnyčios globėjo vyskupiška tarnyste.
